Juostiniai pamatai skirstomi į dvi rūšis – tai monolitiniai ir surenkamieji (kartais dar vadinami blokiniais). Monolitiniai pamatai liejami vientisi, surenkamieji pamatai montuojami arba mūrijami iš specialių pamatinių blokelių.
Spręsdamas, kurios rūšies pamatai bus geriausi jūsų namui, konstruktorius atsižvelgia į kelis veiksnius. Jeigu laikantysis gruntas yra aukštai, juostiniai pamatai greičiausiai bus tinkamiausias pasirinkimas, mat jeigu šis gruntas būtų itin žemai, racionaliau būtų įrengti gręžtinius pamatus. Monolitinius pamatus geriausia įrengti jeigu egzistuoja esamų sąlygų kitimo grėsmė – besiplečiantis gruntas, molingos vietovės, ar žemės slinkimo grėsmė. Monolitiniai pamatai paprastai įrengiami, jeigu laikančių sienų medžiagos yra sunkesnės, tarkime, blokeliai su plytine apdaila ar mūras. Jeigu gruntinės savybės geros, o būsimasis namas karkasinis, gali pakakti ir surenkamųjų pamatų. Jeigu norima rūsio, juostiniai pamatai yra bene idealiausias ekonomiškai pagrįstas variantas. Pamatų tipas taip pat gali priklausyti nuo požeminių vandenų lygio.
Juostinių pamatų įrengimas:
Juostiniams pamatams pagal namo perimetrą ir ten, kur bus laikančiosios sienos, kaminas, iškasami grioviai. Jie turi būti gilesni nei įšalo zona. Lietuvoje ji vidutiniškai siekia 1,2 metro, tačiau tai labai priklauso nuo konkrečios vietovės bei grunto. Ten, kur gruntas molingas, netvirtas, dažnai siūlome daryti gilesnius pamatus.Ten, kur bus pamatai, išpilama žvyro, smėlio pagalvė ir papildomai sutankinama.
Atlikus šiuos darbus įrengiami klojiniai. Labai svarbu, kad jie būtų pakankamai tvirti atlaikytų betono slėgį. Labai karštomis ir saulėtomis dienomis rekomenduojama betoną iš pradžių laistyti, kad jis neperdžiūtų. Drėgnas betonas geriau kietėja. Savo stiprumo savybes betonas pasiekia po 28 dienų, tačiau pradėti mūryti pastato sienas galima jau po dviejų savaičių, kai jis įgyja 70 proc. stiprumo. Prieš mūrijant ant pamato dedama horizontalioji izoliacija, kad drėgmė iš jo nekiltų į sieną. Taip pat atliekamas pamatų šiltinimas.